- stabtelti
- stàbtelti, -ia (-i), -ėjo žr. stabtelėti: 1. NdŽ Liepiau vežėjui stabtelti, sakau – pavešim tą vargšę moteriškę K.Saj. Stàbtelsit ties kalniuku, i paskui tiesiai aukštyn PnmŽ. Stàbtelkim čia pasilsėti Mrs. Stàbtelk, aš tuoj ateisiu Dkš. Kad tik stabteli, tai ir šalta Rmš. 2. Jei neįsakyta stabtelti, puolama be pertraukos rš. Pagal sakinio prasmę galima stabtelti (padaryti pauzę) V.Kudir. Skaitant prie taško reikia stabtelti rš. Padėjo ketvirtą šimtinę ir stabtelėjo V.Kudir. 3. žr. stabtelėti 4: Aš norėčiau stabtelti ties kai kuriais mūsų teorinio darbo trūkumais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.